- kuolinis
- 2 kuolìnis sm. (2) Skr kuolas, mietas: Kuolìnį kokį reik įsmeigt ir prie jo pririšt Vdžg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kuolinis
Look at other dictionaries:
kuolinis — 1 kuõlinis, ė adj. (1) BŽ205, kuolìnis (2) → kuolas 1: Ėmė ir pakirto kuolinę pušaitę (kuolo storio) Ss. Turėjo kuõlinį rulį (volą su kuolais) Ėr. Kuolìnė tvora (palisadas) KII103. Kaip jis jaunas buvęs …, turėjęs tokią kuolinę gumbuotą lazdą … Dictionary of the Lithuanian Language
